Pranciškus Vilčinskis (1796–1859) - archeologas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėtojų. Pranciškus Vilčinskis gimė Jasonių dvare, Spausdino straipsnius rusų spaudoje. Išlikęs 1844 m. rankraštis, kuriame dėstomi samprotavimai apie lietuvių kalbą, remiantis A.Strazdo ir kitų poezijos pavyzdžiais.
Utenos krašte Pranciškus Vilčinskis tyrinėjo Narkūnų, Pakalnių, Šeimyniškių, Vitkūnų, Sungailiškio piliakalnius, Užpalių, Kustų, Šeimyniškių pilkapius, o taip pat Ukmergės piliakalnį, Baltarusijos teritorijoje esančius pilkapius šalia dvaro sodybos Ralovščiznoje, pilkapį šalia Doržės kaimo, pilkapius Ušaičio vietovėje. Dalis tyrinėjimų metu surinktų archeologinių radinių saugomi šiandien didžiausiame Rusijos muziejuje Ermitaže.
XIX a. I pusėje Pranciškus Vilčinskis, Dionizas Poška, Eustachijus Tiškevičius su bendražygiais Teodoru Narbutu, Adomu Honorijumi Kirkoru, Konstantinu Tiškevičiumi buvo ryškiausi archeologijos mokslo formavimosi kolekcionieriškojo etapo atstovai Lietuvoje. 1847 m. Pranciškus Vilčinskis tapo Archeologijos ir numizmatikos draugijos, įkurtos Sankt Peterburge (vėliau pavadintos Imperatoriškąja archeologijos draugija, Imperatoriškąja rusų archeologijos draugija, Rusų archeologijos draugija), nariu bendradarbiu, vėliau – nariu-korespondentu. Tiesiogiai prisidėjo prie šios draugijos muziejaus kūrimo, perduodamas dalį savo surinktų akmeninių kirvukų rinkinio. 1869 m. publikuotame muziejaus eksponatų sąraše tarp archeologinių radinių iš dabartinės Lietuvos nurodomi ir kiti Pranciškaus Vilčinskio surasti artefaktai iš Užpalių piliakalnio, strėlės antgalis iš Narkūnų piliakalnio, kasinėjimų Vilniaus krašte metu aptikti radiniai.
Pranciškus Vilčinskis tarnavo turtingiems Utenos dvarininkams Pomernackiams, paskui dirbo Ukmergės apskrities žemės ribų teisėju, atgavo tėvo praskolintą ūkį. XIX a. 3–4 dešimtmetyje buvo tiesiamas Zarasų – Kauno plento ruožas. P. Vilčinskis iškirto pusę savo miško, Jasonyse statė namus, pasikvietė iš Vilniaus račių, dailidžių bei kitų meistrų ir įkūrė vežimų fabriką.
Pranciškus Vilčinskis palaidotas šalia istorinio kelio – buvusio Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto išlikusiose Jasonių dvaro senosiose kapinėse, kur jo atminimui 1984 m. pastatytas žinomo Utenos krašto medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurtas stogastulpis. Ši vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Šaltiniai:
