- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 4326
Išlikę Leliūnų dvaro rūmai (XVII a. pr.) yra miestelio šiauriniame pakraštyje, Topolių g. 27 (Koordinatės:55.478985°N 25.387572°E (ž.)). Yra išlikę pavienių seno parko medžių, du tvenkiniai. Rūmų pastatas vieno aukšto, su rūsine dalimi, stačiakampio plano, rekonstruotas. Patalpos išdėstytos abiejose koridoriaus pusėse. Cokolinė pastato dalis sumūryta iš akmenų su skaldytų akmenų užpildu. Pirmas aukštas iš raudonų plytų. Kolūkių laikais dvare buvo įkurta Leliūnų kolūkio kontora, o šiuo metu dvaras priklauso privačiam savininkui. 1991 12 23 Leliūnų dvaro rūmų pastatas buvo įrašytas į architektūros paminklų sąrašą.
Leliūnų dvaras minimas XVII a. pradžioje. XVII a. priklausė Pomarneckiams, vėliau – Arcimavičiams. 1788 m. dvarininkas Juozas Pomarneckis pastatydino antrą medinę 12x28 m² ploto Leliūnų bažnyčią Šv.Juozapo garbei. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Dvare, be gyvenamo namo, buvo koplyčia, klojimas, trys daržinės, svirnas, bravoras. Dvarui priklausė aštuonios Leliūnų kaimo šeimos.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 6505
Leliūnų sakralinio meno muziejus. Adresas: Kauno g. 27, Leliūnai, Utenos r.
Prieš kelerius metus Leliūnų miestelyje į moterų bendriją „Leliūna" susibūrusios aktyvios moterys ėmė galvoti, kaip pagyvinti, paįvairinti ne tik savo, bet ir visos kaimo bendruomenės žmonių gyvenimą. Labiausiai patiko Irenos Šaltenienės pasiūlymas parapijos namuose įrengti surinktų sakralinių paveikslų bei daiktų muziejų.
Paveikslai
Pradėjusios įgyvendinti savo sumanymą, Moterų bendrijos „Leliūna" narės atnešti senus sakralinius paveikslus paprašė ne tik vietos seniūnijos gyventojų, bet ir pačios važiavo jų ieškoti į kaimyninio Anykščių rajono vienkiemius. Pamažu susikaupė nemažas skaičius ne tik paveikslų, bet ir įvairių senų daiktų. Senesnėse kaimo sodybose gyvenantys žmonės visada buvo ir yra giliai tikintys. Turėti kambaryje ant sienos kabantį vieną ar kelis šventus paveikslus jiems labai svarbu. Visi tokie pašventinti paveikslai, gražiai prižiūrimi, dažnai buvo perduodami iš kartos į kartą. Tolimesnėse sodybose, kai keliai žiemą būdavo aklinai užpustomi ir nueiti į už kelių kilometrų esančią bažnyčią tapdavo neįmanoma, prie jų per šventes ir sekmadieniais buvo meldžiamasi.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 5184
Pirmoji, medinė Romos katalikų bažnyčia Leliūnuose pastatyta 1698 m. Tačiau ilgesnį laiką parapijos nebuvo. Tuo metu Leliūnai priklausė Vyžuonų parapijai. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė antrą medinę 12x28 m² ploto bažnyčią. Ji buvusi kryžiaus formos, bokštelyje kabojęs signatūrinis varpelis. Iš lauko pusės lentomis apmušta, viduje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi altorius. Medinėje varpinėje kabojo trys varpai. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1867 m. pakeisti supuvę bažnyčios sienojai, pristatytos 2 koplyčios. Antroji bažnyčia supuvo, ir klebonas kun. Antanas Masaitis senos bažnyčios vietoje 1901 07 16 pašventino kertinį naujos mūrinės bažnyčios akmenį ir pamatus.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 3465
Narkūnų piliakalnis Narkūnų k., Leliūnų sen., Utenos r. (GPS: 55.475394, 25.553552) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pradžia - II a. ir XIV-XV a. pradžia. Spėjama, kad XIII amžiuje čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios ir kūrėsi gyvenvietė, davusi pradžią Utenos miestui, kurią 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. Piliakalnis yra 1 km į šiaurę nuo Narkūnų kaimo, Utenaitės upelio kairiajame krante. Šlaitai statūs, 13–14 m aukščio. Į šiaurę nuo piliakalnio, 60 m ilgio, 13 m gylio bei 4 m pločio griovio dugne įrengtas priešpilis. Jo aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga 25x15 m dydžio. Iš rytų, šiaurės ir vakarų pusių ją juosia 60 m ilgio 2,5 m aukščio nuo aikštelės bei 4 m aukščio išorės pylimas. Į vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio apie 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Nuotraukos Jovitos Žiukelienės ir Arvydo Mitalo
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 277
Pakalnių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 m. paskelbtas saugomu gamtos paminklu. 1997 11 03 aplinkos ministro paskelbtas saugomu objektu. Auga Pakalnių kaime, Leliūnų seniūnijoje, Utenos rajone. Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 530 cm, aukštis – 22 m. Ąžuolo vidus išpuvęs, tačiau medis kasmet sužaliuoja ir brandina gilių derlių.
Nuotraukos Jovitos Žiukelienės
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 2732
XIX a. pab. – XX a. pr. priešais Pakalnių bažnyčią pastatyta tinkuota, baltai dažyta mūrinė triaukštė koplytėlė. Jos atvirose aukštų nišose įkomponuotos medinės, nemažos polichromuotos skulptūros – baroko atgarsis liaudies mene: I aukšte – Nukryžiuotojo, II a. – Lurdo Marijos, III a. – Šv. Juozapo skulptūros. 1971 m. įrašyta į dailės objektų sąrašą. 1997 m. medinė Lurdo Marijos skulptūra dingo, 2000 m. – ir Nukryžiuotojo skulptūra.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 3137
Pakalnių piliakalnis su gyvenviete (arba Švedų baterija) yra Leliūnų seniūnijoje, Utenos rajone (GPS: 55.437563, 25.472919). Aukštis 25 m. Plotas 48x41. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia. Pasiekiamas keliu Pakalniai–Leliūnai pavažiavus 800 m, yra dešinėje rytuose, pietvakarinėje Vidinksto ežero pakrantėje.
Piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje, Vidinksto ežero pietvakariniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 48x41 m dydžio, 2 m žemesne pietine dalimi. Jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Šlaitai 3 m žemiau aikštelės pastatinti. Juose 2-4 m žemiau aikštelės buvo iškastas 8 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris geriausiai išliko vakarų ir šiaurės pusėse (kitur tėra terasa). Vakarinėje pusėje už pylimo iškastas antras 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,3 m aukščio, 2,5 m pločio pylimas. Už jo yra trečias 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, trečias 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, ketvirtas 4 m pločio, 0,2 m gylio griovys, ketvirtas 0,2 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 25 m aukščio.
Pakalnių pilakalnio apylinkės. Nuotraukos Jovitos Žiukelienės
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Peržiūros: 260
Pirmąją medinę Pakalnių bažnyčią apie 1762 m. pastatė Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša. Jos vietoje kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais 1906 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. 1928 m. įsteigta parapija. 2000 m. balandžio 25 d. bažnyčia sudegė. Klebono K. Balsio, parapijiečių ir rėmėjų pastangomis per dvejus metus pastatyta nauja bažnyčia (arch. Kazys Tamošėtis). Kertinį akmenį padėjo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, pašventino vysk. J. Preikšas.
Senoji medinė bažnyčia buvo sudėtingos kompozicijos, su trisiene apside, 2 bokšteliais, žemesnėmis zakristijomis. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tvoros kampe stovi triaukštė medinė varpinė.
