kataliku muziejus1Leliūnų sakralinio meno muziejus. Adresas: Kauno g. 27, Leliūnai, Utenos r.

Prieš kelerius metus Leliūnų miestelyje į moterų bendriją „Leliūna" susibūrusios aktyvios moterys ėmė galvoti, kaip pagyvinti, paįvairinti ne tik savo, bet ir visos kaimo bendruomenės žmonių gyvenimą. Labiausiai patiko Irenos Šaltenienės pasiūlymas parapijos namuose įrengti surinktų sakralinių paveikslų bei daiktų muziejų.
Paveikslai
Pradėjusios įgyvendinti savo sumanymą, Moterų bendrijos „Leliūna" narės atnešti senus sakralinius paveikslus paprašė ne tik vietos seniūnijos gyventojų, bet ir pačios važiavo jų ieš­koti į kaimyninio Anykščių rajono vienkiemius. Pa­mažu susikaupė nemažas skaičius ne tik paveikslų, bet ir įvairių senų daiktų. Senesnėse kaimo sodybose gyvenantys žmonės visada buvo ir yra giliai tikintys. Turėti kambaryje ant sienos kabantį vieną ar kelis šventus paveikslus jiems labai svarbu. Visi tokie pa­šventinti paveikslai, gražiai prižiūrimi, dažnai buvo per­duodami iš kartos į kartą. Tolimesnėse sodybose, kai keliai žiemą būdavo aklinai užpustomi ir nueiti į už kelių kilometrų esančią bažnyčią tapdavo neįmanoma, prie jų per šventes ir sekmadieniais buvo meldžiamasi.

Pamenu, kaip mūsų mo­čiutė šventadieniais visą šeimyną susodindavo prie balta staltiese dengto stalo, ant kurio padėdavo kryželį, uždegdavo žvakę ir paei­liui liepdavo skaityti storo­je, nuo laiko pageltusioje „koničkoje" (giesmynėlyje) esančias litanijas bei mal­das. Susijuokti ar neklausyti nė nemėgindavome, nes bu­vome įsitikinę, kad galima susilaukti Dievo bausmės.
Dabar vargu ar rasi so­dybą, kurioje taip būtų da­roma. Pažinojau vieną seną, jau Anapilin iškeliavusią močiutę, gyvenusią Dau­gailių seniūnijos Šiožinių kaime. Sunkiai sirgdamaji nebegalėjo nueiti į bažnyčią, kurioje didžiąją savo gyve­nimo dalį giedojo chore. Kiekvieną dieną trobelėje skambėjo jos giedamos gies­mės. Su jomis moteris išėjo ir iš šio gyvenimo.
Ne kartą teko regėti, kaip kaimo sodybas paveldėję palikuonys laužuose kartu su kitais senais rakandais degino ir pašventintus pa­veikslus. Perstatytuose na­muose prie modernių baldų jie nebetiko... Liūdnoka, kad kartu su tais sudegintais paveikslais iš prabangių vilų neretai iškeliauja ir tikėji­mas.
Labai gražus Leliūnų moterų bendrijos „Leliūna" sumanymas surinkti tokius paveikslus ir eksponuoti bei saugoti sakraliniame muziejuje. Praeities ir viso to, kas anksčiau buvo, ant jokio laužo nesudeginsi.
kataliku muziejus2Įveikti sunkumus - nelengva
Leliūnuose įkurti sakralinių paveikslų ir daiktų muziejų prie pagrindinio kelio esančiuose parapijos namuose moterų bendrijos narėms sekėsi sunkiai. Būta įvairiausių nuomonių, nesutarimų, peripetijų. Vienu metu net manyta nutraukti bendrijos veiklą. Nugalėjo sveikas protas ir veiklos trokštančių moterų balsas. Į gerąją pusę reikalai pajudėjo, kai atsinaujinusiai bendrijai vadovauti ėmė pirmininke išrinkta Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė. Gera jos pagalbininke tapo pavaduotoja Ana Šakalinienė. Tvarkant parapijos namus ir juose rengiant sakralinių paveikslų bei daiktų muziejų daug prisidėjo veiklus, jaunas šv. Juozapo parapijos kunigas administratorius Alfredas Puško. Negailėjo naudingų patarimų tekstilininkė Vanda Kubiliūnienė bei kt. Tik vien gerų norų tinkamai sutvarkyti patalpas buvo maža. Reikėjo ir lėšų. Seniūnė Lina Petronienė, vadovaujanti ir moterų bendrijai, paruošė projektą „Moterų bendrijos „Leliūna" verslumo ir kūrybinio potencialo kūrimas" ir tikėjosi jam įgyvendinti gauti piniginę paramą.
- Projekto tikslas - skatinti moterų bendrijos „Leliūna" verslumą, bendruomeniškumą, kūrybiškumą, padėti kaimo gyventojams kelti jų gyvenamosios vietovės gyvenimo kokybę bei ekonominę gerovę ir didinti žmonių užimtumą Utenos rajono kaimuose. Deja, spalio mėnesį gavome žinią, kad mūsų projektas geras, bet nepatvirtintas, nes jis skirtas ne kaimo bendruomenei, kuri apima visų grupių gyventojus, o tik moterų bendrijai „Leliūna".
Nemalonu buvo tai išgirsti, bet vilties neprarandame. Viena amerikietė žada Lietuvoje finansuoti du arba tris gerus projektus, ir tikimės, jog tarp jų gali būti ir mūsiškis, juk sakoma, belskis ir bus atidaryta. Jei taip neatsitiks, rašysime naujus mažesnius projektus ir viliamės laimėti. Sustoti ir nieko nedaryti net negalvojame,- optimistiškai nusiteikusi kalba seniūnė Lina Petronienė.
Jos žodžius patvirtina faktas, kad bendrijos moterys, nepaisydamos visų nesklandumų ir sunkumų, nenusiminė ir kupinos ryžto gražiai sutvarkė parapijos namus ir juose jau įkūrė sakralinių paveikslų ir daiktų muziejų. Lėšos (1260 eurų) šiems darbams buvo skirtos Leliūnų seniūnijos Vietos bendruomenių tarybos sprendimu pagal Vietos bendruomenių savivaldos programą.
Muziejaus eksponatai
Didelė eksponatų gausa bei įvairovė skatina ties kiekvienu sustoti, pasidomėti, iš kur ir kokie daiktai atkeliavę, kam jie buvo naudojami.
Nepaprastai įspūdingai atrodo garbingiausioje vietoje stovintys Leliūnų bažnyčios vargonininko ir choro vadovo Stanislovo Šakėno pirmieji jo darbo vargonėliai. Dėmesį traukia žibintas iš Stanislovo tėvo kolekcijos, karo metu kulkos peršautas vietos bažnyčios lango stiklas, senovinės aukų dėžutės, pirmasis altorėlis, kuris per atlaidus buvo nešamas aplink bažnyčią, bei kiti sakraliniai daiktai. Ypač stebina surinktų bei žmonių suneštų šventintų paveikslų gausa. Daug eksponatų į muziejų atkeliavo ir naujai sušvito iki tol nežinia, kiek laiko gulėjusių Leliūnų bažnyčios pagalbinėse patalpose. Už jų pasirodymą naujoje erdvėje leliūniškiai dėkoja Leliūnų šv. Juozapo parapijos kunigui administratoriui Alfredui Puško. Įspūdingai atrodo ir senų giesmynėlių kolekcija. Visko atpasakoti, aprašyti jokiu būdu neįmanoma. Reikia apsilankyti jau veikiančiame sakraliniame muziejuje ir viską pamatyti savo akimis.


Eugenija BARSKEVIČIENĖ

2016 m. sausio 6 d. laikraštis „Utenis" Nr.1 (3797).

Joomla templates by a4joomla