Pašnekesys Leliūnų koplyčioje – tai kvietimas sustoti. Išeiti iš skubos, triukšmo ir nuolatinių atsakymų paieškos, kad bent trumpam pabūtume klausime. Koplyčios erdvė tampa ne scena ir ne auditorija, o tylios bendrystės vieta, kur žodis gimsta ne iš pareigos kalbėti, bet iš drąsos mąstyti kartu. Ir pasikalbėti neutralioje erdvėje.
Šis pašnekesys nėra paskaita ir nėra ginčas. Tai atvira erdvė minčiai, kurioje kiekvienas gali ateiti su tuo, ką nešasi širdyje: abejonėmis, patirtimis, tyliais apmąstymais. Čia svarbu ne galutinės išvados, bet pats buvimas kelyje – klausantis, girdint, leidžiant mintims bręsti lėtai, be spaudimo ir vertinimo.
Koplyčioje laikas tarsi sulėtėja. Žodis įgauna svorį, tyla – prasmę, o paprastas pokalbis tampa būdu prisiliesti prie gilesnių gyvenimo sluoksnių: kas mus veda, kas palaiko, kas kelia nerimą ir kas teikia viltį. Tai susitikimas, kuriame svarbus ne tik pasakytas sakinys, bet ir tai, kas lieka tarp eilučių.
Pašnekesys Leliūnų koplyčioje kviečia būti kartu – ne tam, kad rastume visus atsakymus, bet kad neprarastume klausimų. Ateiti ir pabūti. Išgirsti kitą. Ir galbūt šiek tiek aiškiau išgirsti save. Ir Dievą

Leliūnų Šv. Juozapo parapijos informacija