Spausdinti

Norkunu pilakalnisNarkūnų piliakalnis Narkūnų k., Leliūnų sen., Utenos r. (GPS: 55.475394, 25.553552) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pradžia - II a. ir XIV-XV a. pradžia. Spėjama, kad XIII amžiuje čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios ir kūrėsi gyvenvietė, davusi pradžią Utenos miestui, kurią 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. Piliakalnis yra 1 km į šiaurę nuo Narkūnų kaimo,  Utenaitės upelio kairiajame krante. Šlaitai statūs, 13–14 m aukščio. Į šiaurę nuo piliakalnio, 60 m ilgio, 13 m gylio bei 4 m pločio griovio dugne įrengtas priešpilis. Jo aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga  25x15 m dydžio. Iš rytų, šiaurės ir vakarų pusių ją juosia 60 m ilgio 2,5 m aukščio nuo aikštelės bei 4 m aukščio išorės pylimas. Į vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio apie 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės ir Arvydo Mitalo

Narkūnų archeologijos paminklų kompleksas kelis kartus tyrinėtas. Pirmasis piliakalnių tyrinėtojas buvo P. Vilčinskis, kuris 1835 m. iškasė keletą duobių, piliakalnyje rado geležinį ietigalį, apdirbtą elnio ragą, Norkunu pliakalnis1varinio indo dalių, puodų šukių, gyvulių kaulų. 1959 m. piliakalnio papėdės gyvenvietėje, į V nuo piliakalnio, 91 m2 plotą ištyrė Utenos kraštotyros muziejus (vad. B. Valuckytė). Čia rastas iki 25 cm storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta brūkšniuota bei žiesta keramika. Plačiausiai abu piliakalnius bei papėdės gyvenvietę 1975–1978 m. tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija (vad. R. ir P. Kulikauskai). Išsiskiria ankstyvasis (I t-mečio pr. kr.–II a.) ir vėlyvasis (XIV–XV a. pr.) kultūriniai sluoksniai. Geriau išlikusiame ankstyvajame kultūriniame sluoksnyje rasta daug brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų, kaulinių (kirvių, ylų, adiklių, adatų, kaltelių, skobtelių, gremžtukų, grandiklių, peilių, ietigalių, strėlių antgalių, durklų, smeigtukų), akmeninių (įtveriamųjų ir pentinių kirvių, trintuvų, galąstuvų, trinamųjų girnų, verpstukų, svorelių), bronzinių (smeigtukų, apyrankių) dirbinių, molinių liejimo formų fragmentų, bronzos lydymo krosnelė su dalimi Romos monetos. Atkasta šio laikotarpio įtvirtinimų (dviejų eilių kuolų užtvara su žabų pynimu, 1 m aukščio iš molio plūktas pylimėlis) liekanų, 12 akmenimis apdėtų židinių, stulpaviečių nuo stulpinės konstrukcijos pastatų. Vėlyvajame kultūriniame sluoksnuje rasta geležinių (cilindrinių spynų dalių, plačiaašmenis kirvis, peilių, arbaleto ir lanko strėlių), bronzinių (apyrankė, lieta apskrita segė, kabutis) dirbinių, varinė moneta, Norkunu piliakalnisdaug žiestos keramikos bei gyvulių kaulų. Šiame laikotarpyje paaukštintas iš molio plūktas pylimas, kuriame įrengta stačių rąstų gynybinė siena, užpildyta gulsčiais rąstais ir moliu. Vėlyvajam sluoksniui priklauso akmenimis tvirtinta ūkinė duobė. Priešpilyje ištirtas 66 m2 plotas, rastas tik laikotarpio po Kr. plonas (iki 20 cm storio) čia buvusios gyvenvietės sluoksnis su pastato liekanomis, geležiniu smeigtuku, akmeninio kirvio dalimi, lipdyta brūkšniuota keramika. Vėlyvajame etape įrengtas pylimas plūktas iš molio, kuriame rasta tik žiestos keramikos. Pirmųjų amžių po Kr. sluoksnyje aptikta molinių (svoreliai, verpstukas), geležinių (smeigtukas, kaltelis, yla) dirbinių, lipdytos brūkšniuotos keramikos, statinių bei židinių liekanų. Viršutiniame papėdės gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje rasta bronzinių (auskarai), stiklinių (karoliai) dirbinių, žiestos keramikos, geležies gargažių. 1976 m. buvo tyrinėta ir piliakalnio griovio gale esanti 15 m skersmens iki 1,5 m aukščio kalvelė. Nustatyta, kad ji natūrali, tik paaukštinta XX a. įrengiant ant Utenėlės upelio užtvanką. Piliakalnyje stovėjusią pilį XIV–XV a. pradžioje mini rašytiniai šaltiniai.

Narkūnų pilakalnis 2015 m. rudenį (Nuotraukos Arvydo Mitalo) >>>

Šaltiniai: http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/piliakalniai/